Kada ateis jūsų eilė vakcinai

Kiekvienas vilnietis apie atėjusią jo eilę vakcinuotis nuo COVID-19 ir vakcinavimo vietą bus informuotas telefonu. Žemiau galite pažiūrėti, kada, pagal dabartinius vakcinų pajėgumus, planuojama skiepyti grupę, į kurią patenkate.

1. Sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojai

• Medikai, dalyvaujantys COVID-19 ligos gydyme
Ši grupė paskiepyta sausio mėn., COVID-19 persirgusių skiepijimas numatomas balandį.

• Savanoriai, dalyvaujantys COVID-19 ligos gydyme
Ši grupė skiepijama sausio–vasario mėn. COVID-19 persirgusių skiepijimas numatomas balandį.

• Mobiliųjų punktų karščiavimo klinikų darbuotojai, savivaldybių ar asmens sveikatos priežiūros įstaigų vairuotojai, turintys kontaktą su galimai COVID-19 sergančiaisiais
Ši grupė skiepijama sausio–vasario mėn.
COVID-19 persirgusių skiepijimas numatomas balandžio–gegužės mėn.

• Slaugos palaikomojo gydymo gyventojai, darbuotojai, savanoriai
Ši grupė skiepijama sausio–vasario mėn.
COVID-19 persirgusių skiepijimas numatomas balandžio–gegužės mėn.

• Laboratorijų, atliekančių COVID-19 tyrimus, darbuotojai
Ši grupė skiepijama sausio–vasario mėn.
COVID-19 persirgusių skiepijimas numatomas balandžio–gegužės mėn.

• Specialistai, atliekantys protrūkių epidemiologinę diagnostiką ir vykstantys į COVID-19 židinius
Ši grupė skiepijama sausio–vasario mėn.
COVID-19 persirgusių skiepijimas numatomas balandžio–gegužės mėn.

• Kiti ASPĮ darbuotojai ir studentai, neturintys sąlyčio su COVID-19 sergančiais pacientais
Ši grupė skiepijama sausio–kovo mėn.
COVID-19 persirgusių skiepijimas numatomas gegužės–birželio mėn.

2. Didžiausios rizikos pacientai

Ši grupė skiepijama sausio–vasario mėn.
COVID-19 persirgusių skiepijimas numatomas balandį.

3. Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai

Ši grupė skiepijama sausio–vasario mėn.
COVID-19 persirgusių skiepijimas numatomas balandžio-gegužės mėn.

Į šią grupę įeina darbuotojai, seniūnijų socialiniai darbuotojai, budintys globotojai, socialinės globos įstaigų gyventojai ir darbuotojai, šių įstaigų veiklos kontrolę atliekantys specialistai, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai, neįgaliųjų asmeniniai asistentai, gestų kalbos vertėjai ir socialinių paslaugų savanoriai.

4. Vaistinių darbuotojai

Ši grupė skiepijama sausio–kovo mėn.
COVID-19 persirgusių skiepijimas numatomas gegužės–birželio mėn.

5. Kariai ir žvalgybos pareigūnai

Ši grupė skiepijama sausio–kovo mėn.
COVID-19 persirgusių skiepijimas numatomas gegužės–birželio mėn.

6. Būsimi olimpiečiai ir paralimpiečiai

Ši grupė skiepijama vasario–kovo mėn.
COVID-19 persirgusių skiepijimas numatomas gegužės–birželio mėn.

7. Onkologiniai pacientai ir sergantieji ŽIV

Ši grupė skiepijama vasario–kovo mėn.
COVID-19 persirgusių skiepijimas numatomas gegužės–birželio mėn.

8. Darželių, pradinių mokyklų ir specialiųjų poreikių asmenų ugdymo specialistai

Ši grupė skiepijama vasario–kovo mėn.
COVID-19 persirgusių skiepijimas numatomas gegužės–birželio mėn.

9. Vyresni nei 80 m. asmenys

Ši grupė skiepijama vasario–gegužės mėn.

10. 70–79 m. asmenys

Šią grupę planuojama skiepyti vasario–gegužės mėn.

11. 65–69 m. asmenys

Šią grupę planuojama skiepyti kovo–balandžio mėn.

12. Sergantys lėtinėmis ligomis

Šią grupę planuojama skiepyti balandžio–liepos mėn.

13. Likę gyventojai

Likusius gyventojus planuojama pradėti skiepyti gegužės mėn.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar COVID-19 vakcina yra mokama?

Ne, visiems gyventojams COVID-19 vakcina yra nemokama.

Kada bus mano eilė gauti COVID-19 vakciną?

Lietuvos gyventojai yra skiepijami pagal Sveikatos apsaugos ministerijos planą, kuris yra koreguojamas pagal tai, kada, kiek ir kokių vakcinų yra patvirtinta ir gaunama. Naujausią planą galite rasti čia: https://koronastop.lrv.lt/lt/vakcinavimas

Kaip sužinosiu, kad atėjo mano eilė skiepytis?

Vilniaus gyventojai apie atėjusią jų eilę skiepytis bus informuoti telefonu arba SMS žinute.

Kodėl raginama skiepytis nuo COVID-19?

Vakcina nuo COVID-19 – patikimiausias būdas apsisaugoti nuo koronaviruso, kuriuo užsikrėtę Lietuvoje mirė daugiau nei 3000 žmonių, o dalis suaugusiųjų kenčia ilgalaikes komplikacijas, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Be to, masinė vakcinacija yra vienintelis būdas užbaigti Lietuvoje ir pasaulyje siaučiančią pandemiją, kuri neigiamai veikia ekonomiką bei visuomenę, ir grįžti į normalų gyvenimą.

Ar visiems rekomenduojama ir galima skiepytis nuo COVID-19?

Šiuo metu rekomenduojama skiepyti tik suaugusius žmones. Nerekomenduojama skiepytis tiems asmenims, kurie yra alergiški bent vienai iš vakcinos sudedamųjų dalių. Besilaukiančios moterys bei imuninės sistemos problemų turintys žmonės prieš skiepydamiesi turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Plačiau apie skiepijimų rekomendacijas atskiroms žmonių grupėms: https://koronastop.lrv.lt/lt/vakcinavimas

Ar saugu skiepytis COVID-19 vakcina, sergant lėtine liga?

Taip. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, jog žmonėms, sergantiems imuninės sistemos ligomis ar vartojantiems imuninę sistemą silpninančius vaistus, skiepas nesukėlė jokių papildomų šalutinių reakcijų. Sergant astma, nutukimu, cukriniu diabetu ar plaučių ligomis, COVID-19 vakcina galima skiepytis, ir klinikiniai tyrimai rodo, kad tai yra saugu.

Jeigu jau sirgau COVID-19, ar man reikia skiepytis?

COVID-19 persirgusiems žmonėms skiepytis taip pat rekomenduojama, nes, turimais duomenimis, imunitetas po ligos išlieka tik daugmaž 3 mėnesiams. Tai yra, po 3 mėnesių asmuo vėl gali susirgti COVID-19.
Prieš skiepijantis jums bus atliktas greitasis serologinis testas – jeigu IgG antikūnų tyrimo rezultatas yra teigiamas, skiepytis galėsite po 60 dienų. Jeigu per pastaruosius 3 mėnesius iki skiepijimo buvo nustatyta COVID-19 liga, skiepijami būsite praėjus trims mėnesiams nuo koronaviruso infekcijos nustatymo dienos.

Per kiek laiko po skiepų įgysiu imunitetą COVID-19?

Po pirmos vakcinos dozės praėjus 2–3 savaitėms jau susidaro imuninis atsakas, kuris gali apsaugoti nuo sunkių COVID-19 formų. Antras skiepas suleidžiamas praėjus nuo 3 iki 12 savaičių po pirmojo skiepo (priklausomai nuo vakcinos gamintojo). Po antrojo skiepo imuniteto atsparumas COVID-19 dar labiau sustiprėja ir yra užtikrinama ilgesnė imuniteto veikimo trukmė. Stipresnis imunitetas po antrojo skiepo taip pat susidaro praėjus 2–3 savaitėms.

Kiek efektyvi yra pirmoji iš dviejų vakcinos dozių?

Po pirmos vakcinos dozės praėjus 2–3 savaitėms jau susidaro imuninis atsakas, kuris gali apsaugoti nuo sunkių COVID-19 formų. Tačiau po antrojo skiepo imuniteto atsparumas COVID-19 dar labiau sustiprėja ir yra užtikrinama ilgesnė imuniteto veikimo trukmė. Stipresnis imunitetas po antrojo skiepo taip pat susidaro praėjus 2–3 savaitėms.

Po pirmos vakcinos dozės praėjus keturioms savaitėms riziką papulti į ligoninę dėl COVID-19 su „Pfizer“ vakcina sumažėja 85 proc., o su „AstraZeneca“ – 94 proc., rodo 1,1 mln. paskiepytų asmenų duomenys iš Jungtinės Karalystės. „Moderna“ vakcinos duomenų iš šalių, kuriose vyksta vakcinacija, dar laukiama, tačiau vakcinos klinikinių tyrimu metu nebuvo užfiksuotas nė vienas rimtas COVID-19 atvejis.

Jeigu esu paskiepytas nuo COVID-19, ar galiu nedėvėti kaukės ir nesilaikyti kitų reikalavimų?

Net ir paskiepyti asmenys privalo toliau laikytis saugumo reikalavimų. Nors paskiepyti asmenys įgyja imunitetą, nėra žinoma, ar jie negali patys nešioti viruso ir perduoti jo kitiems.

Ar COVID-19 vakcinos yra saugios?

Visos COVID-19 vakcinos, kuriomis yra skiepijama Lietuvoje, yra saugios. Jos yra praėjusios aukščiausius saugumo standartus atitinkančius bandymus, kurie yra atliekami ir testuojant kitas vakcinas bei vaistus. Lietuva naudoja tik tas vakcinas, kurios yra patvirtintos ES institucijų. Dabartinėmis Lietuvos naudojamomis vakcinomis jau yra paskiepyti milijonai žmonių ir kitose Vakarų valstybėse, kaip JAV ar Jungtinėje Karalystėje. Jokių stiprių ar sveikatai pavojingų šalutinių poveikių nebuvo pastebėta.

Ar reikia kaip nors pasiruošti prieš skiepus nuo COVID-19?

Kaip ir su kitais skiepais, taip ir skiepijantis nuo COVID-19, svarbu, kad žmogus jaustųsi gerai, nekarščiuotų, neturėtų lėtinių ligų paūmėjimų.

Ar COVID-19 vakcinos yra efektyvios?

Visos vakcinos, kuriomis yra skiepijama Lietuvoje, yra efektyvios. Tai yra, jos padeda organizmui pagaminti antikūnų ir imuninių ląstelių, kurios apsaugo organizmą nuo SARS-CoV-2 viruso, sukeliančio COVID-19 ligą. Vakcinų klinikiniai bandymai parodė, kad jos 100 proc. apsaugo nuo sunkios COVID-19 ligos formos ir nuo 70 iki 95 proc. atvejų išvis apsaugo nuo užsikrėtimo SARS-CoV-2 virusu.

Kaip veikia COVID-19 vakcinos?

COVID-19 vakcinos padeda žmogaus organizmui sukurti imuninį atsaką prieš naująjį SARS-CoV-2 virusą ir tokiu būdu apsisaugoti nuo jo sukeliamos COVID-19 ligos. Skirtingų rūšių vakcinos veikia skirtingai, tačiau visų veikimo principas yra sukelti imuninį atsaką, padedant organizmui pasigaminti atminties imuninių ląstelių – T, B limfocitų ir apsauginių antikūnų. Įprastai pakankamas kiekis atminties ląstelių ir antikūnų pasigamina po vakcinacijos praėjus kelioms savaitėms.

Kokie yra galimi šalutiniai poveikiai po skiepų?

Gavus COVID-19 vakciną kai kuriems asmenims gali pasireikšti trumpalaikis nepavojingas šalutinis poveikis, kuris yra būdingas ir daugumai kitų skiepų. Tai skausmas, paraudimas ir patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių skausmas, nuovargis, karščiavimas, šaltkrėtis. Taip yra todėl, kad vakcina sukelia žmogaus organizmo imuninį atsaką, o šie simptomai reiškia, kad jūsų imuninė sistema mokosi, kaip ateityje aptikti ir sunaikinti koronavirusą. Šalutinis poveikis įprastai praeina per 1-2 dienas.
Ilgalaikių šalutinių poveikių tiek klinikinių bandymų metu, tiek vykdant masinę gyventojų vakcinaciją pastebėta nebuvo.

Lietuvoje apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 vakcinas gauti pranešimai sudaro 0,7 proc. visų pasiskiepijusių žmonių kiekio, rodo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vasario 22 d. duomenys. Tai yra, iš 121.150 bent vieną vakcinos dozę gavusių žmonių buvo gauti 802 pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas. 760 šių pranešimų klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 42 – kaip sunkūs.

Ar vakcina gali mane susargdinti COVID-19?

Vakcinos negali susargdinti žmogaus COVID-19 ar kita virusine liga, nes vakcinose nėra aktyvių virusų.

 

Kokiomis vakcinomis skiepijama Lietuvoje?

Lietuvoje, kaip ir visoje ES, šiuo metu yra užregistruotos ir naudojamos šios vakcinos:
• „Comirnaty“ (gamintojai „BioNTech” ir „Pfizer“)
• „COVID-19 Vaccine Moderna“ (gamintojas „Moderna“)
• „AstraZeneca (gamintojai Oksfordo universitetas ir „AstraZeneca)

Kaip COVID-19 vakcinos yra bandomos ir tvirtinamos?

  1. Kaip ir visi vaistai, vakcinos pirmiausia tiriamos laboratorijoje.
  2. Vėliau jos išbandomos su savanoriais atliekant kelis tyrimų ciklus, kurie vadinami klinikiniais tyrimais.
  3. Šie tyrimai padeda nustatyti, kaip veikia vakcinos, ir užtikrinti, kad jų teikiama nauda būtų didesnė už bet kokį galimą šalutinį poveikį ar riziką.
  4. Surinkus pakankamai mokslinių tyrimų ir klinikinių tyrimų duomenų, įmonės gali kreiptis į Europos vaistų agentūrą (EVA) dėl leidimo pateikti vakciną ES rinkai.
  5. EVA įvertina visus duomenis ir atlieka nepriklausomą išsamų vakcinos mokslinį vertinimą.
  6. Remdamasi EVA moksliniu vertinimu, Europos Komisija suteikia ES rinkodaros leidimą. Tuomet vakcina gali būti naudojama.

Kokios yra COVID-19 vakcinų rūšys?

Šiuo metu pagal veikimo mechanizmą yra išskiriamos dvi pagrindinės COVID-19 vakcinų rūšys, kurioms atliekami paskutinės stadijos klinikiniai tyrimai arba jos jau yra patvirtintos ES ir jomis yra skiepijami žmonės. Tai yra mRNR vakcinos („Pfizer“ / „BioNTech“ ir „Moderna“) ir vektorių vakcinos („AstraZeneca“).

Kaip veikia mRNR vakcina?

mRNR vakcinose yra genetinės viruso informacijos, kurią gavusios žmogaus ląstelės geba pagaminti tik virusui SARS-CoV-2 būdingą jo paviršiaus spyglio baltymą. Po skiepų į  žmogaus organizmą patekus SARS-CoV-2 virusui imuninė sistema atpažįsta jo paviršiaus baltymą, aktyvuoja imuninį atsaką ir virusą sunaikina.

Šiuo metu skiepijimui naudojamos dvi mRNR vakcinos – Pfizer/BioNTech ir „Moderna“.

mRNR vakcinų veikimo principas mokslininkams žinomas jau dešimtmečius. Šio principo pagalba buvo dirbama ieškant efektyvios apsaugos prieš gripo, Zika, pasiutligės, CMV virusus.

Kaip veikia vektorių vakcina?

Šios vakcinos pagamintos naudojant susilpnintą nekenksmingą virusą, kuris negali daugintis žmogaus organizme, pavyzdžiui, adenovirusą. Į šio COVID-19 ligos nesukeliančio viruso sudėtį yra įterpta genetinė SARS-CoV-2 viruso informacija. Kai virusas-pernešėjas (vektorius) su vakcina suleidžiamas į žmogaus organizmą, gaunama informacija, kaip pagaminti SARS-CoV-2 viruso paviršiaus baltymą. Po vakcinacijos užsikrėtus SARS-CoV-2 virusu, imuninė sistema aktyvuojasi, virusas sunaikinamas ir taip išvengiama susirgimo COVID-19 liga.

Vektorių vakcinoms priskiriama „AstraZeneca vakcina. Virusinių vektorių technologija naudojama jau seniai – ji pradėta kurti praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.

Ar vaikai bus skiepijami COVID-19 vakcina?

Kol kas vaikai nėra skiepijami COVID-19 vakcina, nes jie nebuvo įtraukti į vakcinų bandymus. Vaikai bus paskiepyti tuomet, kai bus atlikti tyrimai ir įrodyta, kad vakcina yra saugi ir veiksminga šiai amžiaus grupei. Šiuos tyrimus farmacijos bendrovės planuoja pradėti šiemet.

Palyginus su suaugusiais žmonėmis, vaikams COVID-19 labai retai sukelia rimtus simptomus ar komplikacijas. Taip pat preliminarūs duomenys rodo, kad vaikai linkę mažiau užsikrėsti COVID-19 liga. Dėl to kol kas prioritetas yra paskiepyti suaugusiuosius, kuriems COVID-19 gali sukelti komplikacijas ar net mirtį.

Kada bus skiepijami žmonės su negalia?

Vakcinacija COVID-19 vakcina vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. V-3006 „Dėl skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) vakcina prioritetinės gyventojų grupės patvirtinimo“ nustatytos skiepijimo vakcina prioritetinių gyventojų grupių eilės. Šiuo įsakymu neįgalieji kaip atskira prioriteto grupė nėra išskirta ir bus vakcinuojami masinės vakcinacijos metu. Neįgalieji prioriteto tvarka bus skiepijami tuo atveju, jei jie turi lėtinių ligų arba patenka į vyresnio amžiaus žmonių grupes.

Ar COVID-19 vakcina bus skiepijami užsieniečiai gyvenantys Lietuvoje?

Skiepijimo paslaugas Lietuvoje gali gauti užsieniečiai, kurie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir (arba) kurie Lietuvoje yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (kurie dirba ir moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba už kuriuos įmokos mokamos, taip pat valstybės biudžeto lėšomis draudžiami asmenys).

Vilniečių vakcinavimas

Statistika (Atnaujinta 2021-02-28)
32 498 Iš viso bent vieną skiepo dozę gavusių vilniečių
5,7 proc. Bent vieną skiepo dozę gavusių vilniečių dalis
Vasario mėnesį pradedamos skiepyti naujos grupės
Darželių ir pradinių klasių mokytojai
Olimpiečiai
Virš 80 metų žmonės

Skiepijimo vietos

Antakalnio poliklinika Žemėlapis >
Karoliniškių poliklinika Žemėlapis >
Centro poliklinika Žemėlapis >
Šeškinės poliklinika Žemėlapis >
Naujininkų poliklinika Žemėlapis >
Naujosios Vilnios poliklinika Žemėlapis >
UAB „InMedica“ Žemėlapis >

COVID-19 statistika Vilniuje

Atnaujinta 2021-02-28
2314 Šiuo metu sergančių asmenų skaičius Vilniuje
140 Patvirtinta naujų atvejų vakar Vilniuje
1118 Atliktų tyrimų vakar kiekis Vilniuje

41 637 Iš viso COVID-19 atvejų skaičius Vilniuje
384 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų Vilniuje
10,4 proc. Teigiamų testų atsakymų dalis per pastarąsias 7 paras

Projekto partneriai